O „pilkojo“ vandens valymo įrenginiams sukonstruoti tau reikės per pusę perpjautos metalinės statinės (ar kitokių panašaus tūrio, ar didesnių, jei naudojamasi ir vonia, talpų), senos vonios ir šiek tiek plonesnių vidinės kanalizacijos vamzdžių. Įrenginio surinkimas nėra sudėtingas, jį tikrai galima padaryti savomis jėgomis. Veikimo principas matosi schemoje. „Pilkasis“ vanduo iš pradžių  patenka į kaupyklą (reikalingą kaupti vandenį, kuris nespėja sunktis pro smėlio filtrą), iš kurios teka į stambaus smėlio filtrą. Čia sulaikomos muilo putos, riebalai, smulkesnės ar stambesnės teršalų dalelės. Smėlį po metų kitų teks pakeisti nauju. Po to vanduo patenka į vonią (dirbtinę pelkę) ir sunkiasi pro 0,5-2 cm skersmens žvirgždą, užsodintą Lietuvos upėse ir ežeruose augančiais vandens augalais, kol pasiekia vandens persipylimo angą kitame vonios gale. Ant žvirgždo dar turi būti užpiltas apie 10 cm durpių ar pjuvenų sluoksnis, kuris blokuos kvapus ir neleis veistis vabzdžiams. Ištekantį vandenį galima naudoti augalų laistymui ar tiesiog išleisti į aplinką. 

Jei kanalizacija naudojasi daugiau žmonių, neprošal pasiskaičiuoti valymo įrenginių našumą. Štai paprasta formulė: (našumas) = (pilkojo vandens tūris) / 0,3 x (vonos tūris). Dirbtinėje pelkėje pilkasis vanduo turėtų išbūti maždaug 1,5-3 dienas (priklausomai nuo norimo pasiekti išleidžiamo vandens švarumo). Esant per mažam sistemos našumui, paprasčiausiai prijungiama dar viena vonia: (reikalingas vonių skaičius) = (našumas) x (pageidautino vandens buvimo pelkėje dienų skaičius).

Žiemą šie valymo įrenginiai veiks tik tada, jei bus įrengti patalpų viduje, gerai apšviestoje vietoje. Žaliuojantys ajerai ir šlamančios švendrės tikrai suteiks jūsų skvotui unikalios estetikos, o apgalvotas skalbimo priemonių, muilų ir šampūnų (kuo mažiau chemijos, tuo geriau pelkės augalams) naudojimas tikrai nepakenks sveikatai.