Praeitais metais keliems aktyvistams kilo idėja – suburti draugėn visus Lietuvos anarchistus, kad šie galėtų neformaliai pabendrauti. Idėja, atrodo, pati įsigyvendino 2007-ųjų gegužės 25-27 dienomis. Veiksmui, diskusijoms ir poilsiui pakvietė „Radikalaus meno, gyvenimo būdo ir aktyvizmo stovykla“, organizuota Leonardavo kaime, Panevėžio rajone. Tikriausiai pirmą kartą šiame krašte suplevėsavo anarchistinės (anti)vėliavos, o laukuose nuskambėjo punk ir ska muzika. Kažkoks stebuklas, nes šis ypatingai konservatyvus kraštas sunkiai įsileidžia gaivius laisvės vėjus... Simboliška, kad lopinėlis žemės, kadaise tarnavęs žmonių išnaudojimui, dabar pasitarnavo laisvės idėjai – raudonai-juoda gražuolė buvusio dvaro teritoriją paskelbė anarchistinės dvasios valda... Punk, sXe, hardcoro jaunimas ir vyresnieji „klasikiniai“ anarchistai dalijosi idėjomis, patirtimi bei išgyvenimais. Solidarizuotis bendram tikslui netrukdė nei amžiaus skirtumai, nei gyvenimo būdo nuostatos.

         Vėliau, rugpjūčio 3-5 dienomis vykusi neformali feministinė stovykla sukvietė radikalių pažiūrų žmones diskusijoms lyčių, seksualumo ir feminizmo temomis. Stovyklon atvyko ir užsienio svečių: feminizmo aktyvistė iš Suomijos, grupė studentų iš Baltarusijos. Tarptautinis stovyklos kontekstas, diskusijos trimis kalbomis ir labai radikalios temos aktualizavo ir praplėtė anarchizmo idėjų ribas bei sąvokas, harmoningai papildė daugelio supratimą apie laisvių siekius ir kovas feminizmo fronte.

        O stovyklų sezoną baigė rugsėjo mėnesio pirmosiomis dienomis įvykusi antroji „Radikalaus meno, gyvenimo būdo ir aktyvizmostovykla“,pradžiuginusi stovyklautojus puikiu gyvos muzikos koncertu. Į nuošalų kaimą nepasididžiavo užsukti ir pagroti „braliukai“ latviai (grupė „Tesaband“), energingi JAV atlikėjai „Insuicieti“. Šaunus buvo koncertas!

         Tūkstantinėmis sumomis finansuojami nomenklatūriniai jaunimo kultūros renginiai nė iš tolo neprilygtų mūsiškiams išradingumu, organizuotumu ir gyvybiškumu. Pasitelkę tik minimalias materialines priemones ir resursus, bet panaudoję maksimalias draugų ir aktyvistų pajėgas, visų stovyklų metu turėjome viską, ko reikia šauniai ir prasmingai praleisti laiką: puikią programą, gerą virtuvę (maisto prasme), DJ , naudingus „workshopus“, kiną ir net gyvą muziką. Tikrumo jausmas, kad esi savas tarp savų „įkrauna“ bei įkvepia darbams ir po stovyklų.

         Tokie renginiai reikalingi ne tiek labai gilioms teorinėms studijoms, kiek solidarumo jausmui tarp skirtingų pakraipų anarchistų. Privatūs pokalbiai ir kolektyvinės diskusijos, maisto ruošimas ir bendri pietūs, paprasčiausi aplinkos tvarkymo darbai sujungia mus žmogiškais tarpusavio ryšiais, kurie ypač svarbūs tokiam neskaitlingam judėjimui kaip anarchizmas. Taigi tokio pobūdžio aktyvizmą greičiau pavadinčiau senu terminu –„cementovkė“. Naujoviškai tai skambėtų šitaip: bendruomeniškumo ir kolektyvinio saviorganizavimosi praktika.

         Daugiau informacijos apie renginius rasite:
         http://picasaweb.google.ru/fiokla.fiokla/Renginiai
         www.anarchija.lt / aktyvizmas / Aktyvizmo dienos’2007: gyvoji utopija. Fotoreportažas

          Fiokla
         fiokla.fiokla@gmail.com

         Nevalstybinės politikos ir neoficialiosios kultūros žurnalas JUODRAŠTIS, 2008 m. Nr. 1