Dainoje „La mère des enfants perdus“ kalbama apie gatvės smurto ištakas, diskriminacinę švietimo sistemą, Paryžiaus priemiesčių paauglių ir policijos konfliktus, konservatyvių visuomenės sluoksnių neapykantą kitaip galvojantiems ir kitaip atrodantiems žmonėms.

Keny Arkana dainuoja apie „žmones be popierių“ („Sans Papier“) – tuos, kurių likimas buvo sutraiškytas tautinių valstybių, suteikiančių pilietybės privilegiją, smagračių. Video įrašytas 2008 m. gegužės 4 d., per protesto maršą prieš vadinamuosius „administracinės bausmės sulaikymo centrus“ („Manifestation contre les centres de rétention“), už pabėgėlių ir imigrantų legalizavimą.

2008-ųjų daina „Désobéissance Civile“ („Pilietinis nepaklusnumas“) – apie socialinę įtampą, kurios nesumažina jokios partijos, vyriausybės ir parlamentai. Keny Arkana apeliuoja ne į pilietinį, o į žmogiškąjį orumą, ir reikalauja lygiateisiškumo neprikalusomai nuo to, kuriame tautiniame ar valstybiniame narvelyje žmogus atsidūrė gimdamas.

Na, ir, žinoma, 2006-aisiais sukurtas „Įniršis“ („La Rage“), tapęs ne tik paryžiaus priemiesčių jaunimo, bet ir viso pasaulio alterglobalistų himnu.